Juvelyras, tautodailininkas

Gražvydas Kasparavičius 


 

Gimiau 1968 m. vasario 10 d. Palangoje, meniškoje ir muzikalioje šeimoje. Mama – kultūros žymūnė, daug metų dirbusi kultūros vertybių apsaugos srityje. Tėvas dirbo Telšiuose kultūros mokyklos dėstytoju, skaičiavimo mašinų gamyklos dūdų orkestro vadovu, medicinos moterų choro vadovu.

          Tėvui baigus konservatoriją išvykome gyventi į Telšius, kur ir baigiau 8 klases. 1983 m. įstojau į Kretingos ŽŪT. 1985 m. dirbau liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“ medžio drožėju. 1986 m. buvau pašauktas į sovietinę armiją. 1988 m. grįžęs iš armijos lankiau Žemaitės dramos teatrą, ir toliau dirbau medžio drožėju. Susiklosčius gyvenimo aplinkybėm, begalinė meilė Palangai ir jūrai, apsprendė tai, kad savo darbu pasirinkau jūrinę, verslinę žvejybą.

          Iš vaikystės prisiminimuose išliko močiutės ir senelio smuiko bei gitaros duetas.

Menu, šventėms suvažiuodavo patys artimiausieji, ir tada namuose viešpataudavo dainos, pianino, gitaros skambesys. Nors šeimynykščiai visi mėgo tapyti, paimti kaltus medžio skulptūroms, bei sugebėjo prakalbinti metalą, lyderis tarp jų ir ateityje tapęs pagrindiniu korifėjum buvo mamos vyriausias brolis, mano krikštatėvis – Gražvydas Čepulevičius, žinomas Kretingoje kaip tautodailininkas, skulptorius, dailininkas, poetas, juvelyras. 

 

Po 10 metų žvejybos supratau, kad save realizuoju ne taip kaip norėtųsi. Nuo vaikystės šeimos šventėse dovanoms piešdavau paveikslus, raižydavau medžio raižinius, įsiprašęs krikštatėvio dirbtuvėn „suraizgydavau“ ką nors iš žalvario ar melchioro. Krikštatėvis matydamas mano meninį potencialą, suteikė visokeriopą pagalbą ir žinias. Taip ir prasidėjo 10 metų metalo paslapčių įsisavinimo kelias.

       Man patinka daryti papuošalus, kurie žmogui sukelia džiaugsmą. Juvelyrinius darbus darau iš įvairių metalų, naudojant gintarą ir kitas medžiagas.

Mano darbus galite apžiūrėti:

Darbų galerija